-6 C
Radviliškis
2023 / 02 / 04

Nacionaliniame kultūros forume kalbėjusi V. Čmilytė-Nielsen: kultūra šiuo laikotarpiu yra slėptuvė, kurioje mes išsaugome tai, kas svarbiausia

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Penktadienį, lapkričio 25 d., įvyko kasmetinis, jau 7-tasis nacionalinis kultūros forumas (Forumas), organizuojamas nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA). Šių metų Forumo tema – „Kultūra ekstremalių pokyčių akivaizdoje“, sutelkusi kūrybinių ir kultūrinių industrijų (KKI) sektoriaus atstovus, politikus ir akademinės bendruomenės narius diskusijai apie kultūrai kylančius iššūkius ir jų sprendimo būdus, kultūros vaidmenį jų kontekste bei valstybės rolę vystant ilgalaikę šio sektoriaus viziją.

- Reklama -

Forumą, vykusį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, sudarė dvi dalys. Pirmosios dalies metu buvo apžvelgiama kultūros reikšmė mūsų kasdienybėje, antrojoje renginio dalyje didžiausias dėmesys buvo skirtas Lietuvos KKI sektoriaus ateities vizijoms ir scenarijams, dabartinių problemų sprendimo būdams. Renginį moderavo LRT žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė.

Nacionalinis kultūros forumo akimirkos. Nuotrauka Vygaudo Juozaičio.

„Sakoma, kad gerais laikais kultūra yra maistas, o blogais – vaistas. Antrojo pasaulinio karo metais kultūra – teatras, muzika – tapo išsigelbėjimu, į kurį žmonės bėgo nuo kasdienių baisybių. Šiandien stebime mus sukrečiantį karą Ukrainoje, kurios žemėlapis yra nusidažęs juodai. Tačiau jame yra ir šviesų. Kyjive yra nedidelis teatras, į kurį kiekvieną ketvirtadienį susirenka maža trupė. Nepaisant to, ar yra elektra, ar krenta raketos, jie vaidina. Savo spektaklio anonse jie rašo – teatras yra mūsų slėptuve. Ir galbūt kultūra šiuo laikotarpiu išties yra slėptuvė, kurioje mes išsaugome tai, kas svarbiausia ir pasiruošiame tam laikui, kai pagaliau iš slėptuvių galėsime išeiti ir drąsiai, nesislapstydami, pasimėgaudami naudotis kultūros vaisiais. Tam reikia labai daug darbo ir aš matau, kad šiandienos forumas yra šio labai svarbaus darbo dalis“, – Forumo pradžioje sakė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dalyvius ir svečius sveikinusi NKIKIA vadovė Edita Sabalionytė teigė, kad Forumo tema gimė daugiau kaip prieš metus, kuomet dar viena krizė Europoje ir visame pasaulyje buvo sunkiai įsivaizduojama.

„Ekstremalūs pokyčiai mus lydi nuolatos ir visada turime galvoti apie tai, kaip mes turime prisitaikyti ir proaktyviai reaguoti į juos – kritiškai vertinti ir tapti atspariems dezinformaciniams klausimams, tvarkytis su psichologiniais aspektais. Neabejoju, kad geriausi tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai padės ieškoti atsakymų į itin svarbius klausimus – koks turėtų būti kultūros vaidmuo ir poveikis visuomenėje“, – pažymėjo E. Sabalionytė.

Įžangos žodį tarė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas: „Mūsų biblioteka pastoviai auga kaip nuolat veikiantis viešasis forumas, kuriame aptariami esminiai demokratinės visuomenės ir valstybės gyvavimo klausimai, telkiama politikų, mokslo ir kultūros bendruomenė. Neabejoju, kad šis renginys paskatins ieškoti praktinių sprendimų, kaip turimus pajėgumus panaudoti svarbiems ir neatidėliotiniems kultūros ekosistemos pokyčiams.“

Žvilgsniai į karą, kultūrą sveikatai, švietimą ir identitetus

- Reklama -

Dr. Eglė Radvilė, savanorių asociacijos „Gedimino legionas“ ir Lietuvos IT vadovų asociacijos vadovė pirmojo Forumo pranešimo metu pristatė Vilniaus Gedimino legiono sukurtą ir Londono dizaino savaitės metu pristatytą meno kūrinį „Emocinė trauka“, ji akcentavo, kad taip buvo bandyta atkreipti Vakarų Europos dėmesį į Ukrainą ir VR akinių pagalba suteikti galimybę nusikelti į karo siaubą išgyvenusias Bučą ir Irpynę.

Chieti ir Pescaros universiteto ekonomikos profesorius, Europos inovacijų ir technologijų instituto Kultūros ir kūrybingumo projekto direktorius, Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyresnysis patarėjas Pier Luigi Sacco pagrindinio Forumo pranešimo metu atkreipė dėmesį į kultūros svarbą iššūkių bei karo akivaizdoje, kaip ji veikia ne tik mūsų sveikatą, bet ir gali tapti inovacijų katalizatoriumi bei keisti su aplinkosauga ir tvarumu susijusius žmonių įpročius.

Nacionalinis kultūros forumo akimirkos. Nuotrauka Vygaudo Juozaičio.

„Vykstant karui, turime suprasti, kokį vaidmenį čia užima kultūra. Tai yra išteklius, padedantis ištisoms karo paveiktoms bendruomenėms. Kalbėdamas su draugais iš Ukrainos kultūros ministerijos gavau žinutę, kad jie supranta, kaip šiuo metu yra svarbu išlaikyti veikiančią kultūros sistemą. Ji ne tik turi didžiulį poveikį Ukrainos gyventojų psichologinei būsenai, bet ir užima reikšmingą rolę kovojant su dezinformacija ir propaganda, padeda laikytis kritinio požiūrio

Apskritai, kultūra vis dažniau įgyja lyderės vaidmenį geopolitiniuose klausimuose. Jei kalbėtume apie Pietų Korėją, ji jau kurį laiką pirmauja pasaulinio turinio kūrime. Tai reiškia, kad ji turi didelę minkštąją galią ir gali daryti įtaką visame pasaulyje – šią platformą Pietų Korėja išnaudoja skatindama tvarumą, demokratines vertybes ir pilietiškumą. Dar prieš dvidešimtmetį jos įtaka kultūros sektoriuj buvo beveik neegzistuojanti, o tai parodo, kad toks kultūros iškėlimas į pasaulinę sceną įmanomas ir kitose valstybėse“, – teigė P. L. Sacco.

Kito pranešimo metu dar viena virtuali Forumo dalyvė iš Latvijos, Šiaurės matmens kultūros partnerystės (NDPC) sekretoriato vadovė Dace Resele papasakojo apie projekto „Kultūra sveikatai“ įgyvendinimą.

Remiantis projekto metu surinktais įrodymais, D. Rasele akcentavo, kad norint katalizuoti strateginius pokyčius kultūros sveikatai srityje, būtina užtikrinti tikslinę finansinę ir strateginę politinio lygmens paramą, didinti visuomenės informuotumą, organizuoti jungtinius sveikatos, socialinio ir kultūros sektorių specialistų mokymus bei lokalizuoti kultūros ir sveikatos politiką.

Nuo šios temos nenutolo ir kitas pranešėjas – Laurynas Žakevičius, „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatro | mokyklos direktorius, taip pat gvildenęs su kultūros poveikiu sveikatai susijusią temą.

„Ypatingai pandeminiu laikotarpiu išryškėjo, kad kultūra ne tik pramoga – tai veikia ir kaip priemonė veikti žmogaus sveikatą. Tad jeigu mes sutariame, kad Lietuvos gyventojų emocinė ir fizinė būklė yra šalies prioritetas, kultūra sveikatai taip pat turėtų užimti svarbesnę rolę. Individualios kūrėjų iniciatyvos ilgai tęstis negalės, nes nuoseklaus palaikymo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo šiuo metu yra per mažai. O poreikis tam yra didelis“, – teigė L. Žakevičius.

Kito pranešimo metu KTU Dr. Arvydas Grišinas ir Milda Laužikaitė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė, papasakojo apie kūrybiško priėjimo prie švietimo svarbą bei poreikį transformuoti Lietuvos švietimo sistemą, keisti ugdymo praktikas, vystyti glaudesnį bendradarbiavimą tarp kultūros ir švietimo sektorių.

Dominykas Karpovič, CRITICAL+Xwhy agentūros partneris Forumo metu dalijosi mintimis apie pasitikėjimo fenomeną, valstybės ir verslo sektorių išgyvenamą identitetų krizę ir dialogu grįstą procesą, kuris padėtų spręsti šiuos iššūkius. Jo teigimu, šiame procese itin svarbi rolė tektų ir KKI sektoriui bei nevyriausybinėms organizacijoms.

Pirmąją Forumo dalį užbaigė jo moderatorės Ž. Kropaitės-Basiulės ir muzikos prodiuserio Lauro Lučiūno pokalbis apie kultūrą kaip moralinį veiksmą, dėl karo išplitusią Ukrainos kultūrą ir kaip ekstremaliose situacijose menininkai bei KKI sektoriaus atstovai tampa pirmaisiais, nešančiais moralinę žinią.

Potencialūs kultūros likimo scenarijai

Nacionalinis kultūros forumo akimirkos. Nuotrauka Vygaudo Juozaičio.

Dr. Erika Godlevska, Ateities visuomenės instituto direktorė Forume perskaitė pranešimą apie Lietuvos kultūros įsivaizdavimą netolimoje ateityje.

Ji apžvelgė keturis Vyriausybės strateginės analizės centro sudarytus modelius, žvelgiančius į potencialius Lietuvos kultūros scenarijus ateityje.

Pirmasis iš jų – „Puikus naujas pasaulis“ pasakoja apie tai, kaip Lietuvos kultūra taptų kontroliuojama valstybės, jei į šalį ateitų karas. Antrasis scenarijus – „Amžinasis įšalas“ bando prognozuoti, kas nutiktų, jei pasaulyje sustiprėtų Kinijos įtaka. Šioje situacijoje kultūra taip pat būtų suvaržyta.

Trečiasis – „Kapanojimasis“ – numato nuolatinę deficito padėtį, minimalias investicijas į kultūrą, jei karas užsitęstų. Paskutinis ir vienintelis pozityvus scenarijus – „Šiaurinė žvaigždė“ gvildena karo pabaigos situaciją ir žymi KKI sektoriaus klestėjimą.

Dr. Erika Godlevska taip pat pasidalijo ir svarbiais asmeniniais pasiūlymais Lietuvai: „Turėtų būti ir dar vienas modelis – kultūros edukacijos. Reaguoti į „degančius“ klausimus yra svarbu, tačiau turime atsitraukti ir pažvelgti į ateitį. Investuokime į kultūros edukaciją šeimose, darželiuose, mokyklose ir po penkiolikos ar dvidešimties metų turėtume kitokios kokybės kartą – su kultūriniais ir estetiniais poreikiais“, – sakė dr. E. Godlevska.

Forumo kulminacija tapo vaisinga diskusija tarp Seimo kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, Kultūros ministro Simono Kairio ir kūrybinio sektoriaus atstovų NKIKIA valdybos nario, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininko Algirdo Oranto ir Baltic Film & Creative Tech klasterio valdybos nare, VšĮ „Įkvėpimai“ įkūrėjos Agnestos Filatovės.

Jos dalyviai palietė platų spektrą svarbių temų – nuo pandemijos įtakos KKI sektoriui, ar mokestinės politikos katalizuoto kino gamybos Lietuvoje bumo, iki naujajame Vyriausybės biudžete numatytos PVM lengvatos meno ir kultūros renginiams, Lietuvos kultūros vaidmens pasauliniame kontekste ar jos politikos šalies rėmuose.

Pasakodamas apie potencialias valstybės investiciijas į KKI sektorių, A. Orantas akcentavo daugybę būdų tai padaryti: „Investicijas į KKI sektorių dažnai suprantame kaip dotacijas, tačiau priemonių investuoti yra gerokai daugiau: mokestinės lengvatos, investicijos į infrastruktūrą, parama padedant išvažiuoti į parodas užsienyje – t.y. pagalba su resursais. Gerųjų pavyzdžių galima rasti ir užsienyje – kaip Pietų Korėja per pastaruosius dvidešimt metų tapo popkultūros bastionu? Nes šalyje atsirado investiciniai fondai su grąža, valstybė ėmė dengti mažą dalį rizikos, kurią dalijosi su privačiu sektoriumi. Tokiu būdu išlošė visi.“

S. Kairys diskusijos metu atkreipė dėmesį ir į kultūros bei Lietuvos vaidmenį karo Ukrainoje kontekste: „Kultūros reikšmę didina karas Ukrainoje. Jis neabejotinai parodo, kokia yra kultūros svarba ir kaip, nepaisant baisių dalykų, kultūros sklaida vyksta, jos reikšmė auga. O kadangi Lietuvos pozicija yra specifinė, tai atveria kelią ir kultūrai. Tiek kalbant apie Kiniją, Taivaną, Rusiją ir kitus dalykus. Atsiveria daug daugiau durų, tą jaučiu ir aš.“

Kalbėdamas apie kultūros visapusiškumą ir svarbą valstybės kontekste, V. Juozapaitis išskyrė poreikį tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

„Trimis žodžiais nusakyti kultūros esmės, kad ji būtų suprantama visu gyliu, neįmanoma. Dažnai kultūrą suprantame kaip laisvalaikio praleidimo formą, tačiau ji yra ir nacionaliniam saugumui įtaką darantis klausimas, minkštoji galia, visuomenės informavimo priemonė. Tai privalo suvokti ir visos ministerijos – kad jos yra kultūros vyksmo dalis. Jei atskirsim, kad tai yra tik Kultūros ministerijos reikalas, nieko nepasieksime“, – sakė Seimo narys.

Vizija – sektorių sinergija ir dialogas

Nacionalinis kultūros forumo akimirkos. Nuotrauka Vygaudo Juozaičio.

Pasakodamas apie mokestinę valstybės politiką KKI sektoriaus atžvilgiu, M. Majauskas diskusijos pabaigoje kaip gerąjį pavyzdį įvardijo kino industriją.

„Iš mokestinės pusės stabilumas yra pats svarbiausias dalykas, kadangi mokesčiai liečia daug žmonių, su jais turime elgtis atsargiai. Tačiau žvelgdami į kino industriją, kur pelno mokesčio lengvata atvėrė duris dideliam proveržiui, tokią pačią taktiką galėtume taikyti ir apimdami daugiau kultūros sektoriaus žaidėjų. Tai kuria terpę privataus sektoriaus atėjimui su savomis investicijomis ir nuosekliai sektoriaus plėtrai“, – teigė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Tuo tarpu tiek A. Orantas, tiek A. Filatovė, kalbėdami apie šalies kultūros ateitį ir viziją, akcentavo dialogo ir sinergijos tarp viešojo ir privataus sektorių svarbą. Būtina kurti palankią konkurencinę aplinką visiems kultūros lauko dalyviams. Nevyriausybinis sektorius kuria reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos visuomenėje, todėl svarbu sudaryti sąlygas jo plėtrai.

„Akivaizdu, kad KKI sektorius yra linkęs į kalbėjimą. Džiaugiuosi, kad šiandien jis yra apčiuopiamas ir tikiuosi, kad vis daugiau sektoriaus atstovų galės sėdėti prie vieno stalo, oriai dalintis savo išgyvenimais, ieškoti sprendimų ir juos rasti. Tad mano vizija – apskritas stalas su pokalbiais, vedančiais į priekį“, – sakė A. Filatovė.

Forumo įrašą galima peržiūrėti NKIKIA „Facebook“ paskyroje.

Jolita Jankuvienė

spot_img
spot_img

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti. Ką svarbu žinoti?

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendimą dėl kaupimo iki birželio...

Trijų patiekalų dienos meniu, kurio porcija žmogui kainuos vos 1 eurą: nuo troškinio su...

Kai po švenčių norisi sutaupyti ir ilgai nevargti virtuvėje, gelbėja paprastų, greitai pagaminamų patiekalų receptai. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad pietų ir vakarienės patiekalams patartina naudoti daug...

ORAI: Artimiausiomis dienomis snigs mažai, tačiau sustiprės šaltis

Artimiausiomis dienomis snigs mažai, tačiau sustiprės šaltis. Šiandien kai kur trumpai pasnigs. Daug kur plikledis. Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Vasario 4 d. daug kur truputį pasnigs. Plikledis. Vėjas šiaurinių krypčių,...

Horoskopai vasario 3 dienai

AVINASViskas, kas kasdieniška, jums nuobodu. Trokštate kažko labai ypatingo. Jei tik lauksite sudėjęs rankas - skaudžiai nusivilsite. Jūsų lūkesčiai ir svajonės šiandien rūpi tik jums. JAUTISNieko nebandykite nuslėpti nuo kolegų, o ypač - nuo draugų...

Nijole Narmontaitė: „Imkimės visi iniciatyvos ir gydykim planetą“

Puikiu humoro jausmu garsėjanti ir savo gerbėjus pralinksminti gebanti teatro, kino, televizijos aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė nepraranda optimizmo ir vertindama ekologijos iššūkius. Ji tiki jaunosios kartos gebėjimu išsaugoti planetą, o pati nesibjauri rinkti kitų...

1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: jau paskelbta energetinio persitvarkymo kvietimų už 91 mln. eurų

Iš beveik 1 milijardo eurų finansinės paramos, iki 2023 metų pabaigos numatytos Lietuvos ekonomikai stiprinti, žalesnei ekonomikai ir energetiniam persitvarkymui skatinti jau paskelbti 5 kvietimai už 91 mln. eurų, gauta paraiškų už beveik 31...

ORAI: Šiandien bus debesuota, kai kur su pragiedruliais

Šiandien bus debesuota, kai kur su pragiedruliais. Daug kur protarpiais krituliai, daugiausia sniegas, šlapdriba. Kai kur plikledis, galima silpna lijundra. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio...

Horoskopai vasario 2 dienai

AVINASJei norite išvengti finansinės krizės, nereikėtų tenkinti kiekvieno savo noro, bent jau šiandien. Labiau pasitikėkite žmonėmis, šiandien dauguma jų linki jums tik gero. Galite būti kiek egoistiškas, nes apskritai jausitės nesaugiai. JAUTISBūsite kaip niekad komunikabilus...

VDI tyrimas dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus...

Naujasis statybų reglamentavimas: NT pirkėjas bus apsaugotas ar nuskriaustas?

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus...

Šiuolaikiško gyvenimo būdo žala: mažas aktyvumas – kelias į sunkias ligas

Per šimtus tūkstančių metų žmogaus kūnas prisitaikė būti fiziškai aktyvus, veikti tiek uždarose patalpose, tiek lauke. Tačiau su kiekvienais metais reikia vis mažiau fizinių pastangų – nemažai darbų galima atlikti kompiuteriu, maistu pasirūpinti neišeinant...

Roberta Orlauskaitė: apie gyvenimą pakeitusią avariją ir misiją būti pavyzdžiu žmonėms su negalia

Lienas iš Lietuvoje veikiančių vaistinių tinklas ir toliau tęsia žmonėms su negalia skirtą lojalumo programą „Kartu vienas dėl kito“. Ja siekiama mažinti žmonių su negalia patiriamą finansinę naštą ir socialinę atskirtį, šviečiant visuomenę apie...

Smaližiaukite neišlaidaudami: vakarais „Iki“ konditerijos gaminiai – net 50 proc. pigiau

Pirmadienį, sausio 30-ąją, prekybos tinkle „Iki“ startavo dar vienas pasiūlymas, kuris padės pirkėjams sutaupyti. Nuo šiol po 20 val. visose „Iki“ parduotuvėse konditerijos gaminiams „Pagaminta IKI“ bus taikoma net 50 proc. nuolaida. Vaida Budrienė,...

ORAI: Šiandien daug kur protarpiais krituliai, vyraus šlapdriba

Šiandien daug kur protarpiais krituliai, vyraus šlapdriba. Kai kur šlapio sniego apdraba, galima silpna lijundra. Vėjas vakarinių krypčių, 8–13 m/s, vietomis gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–4 laipsniai šilumos. Vasario 2 d. daugelyje rajonų protarpiais...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img